Wednesday , 25 April 2018

Dr. Sinojmeri, virozat: Kujdes nga pėrdorimi i antibiotikėve

Stina e vjeshtės sjell me vete viroza tė ndryshme pėr tė cilat duhet tė jemi shumė tė vėmendshėm, ndaj kėtė herė vendosėm tė realizojmė njė intervistė me Dr. Ilta Sinojmeri, Mjeke Familje pranė Poliklinikės Nr 5,  e cila kėshillon qė ēdo pacient tė kontaktojė menjėherė mjekun e familjes kur ndjen se ėshtė prekur nga njė virozė simptomat e sė cilės janė; dhembje fyti, kollė e thatė dhe rrufė.

Mjekja Sinojmeri thotė qė pacientėt nuk duhet asnjėherė qė tė shkojnė nė famraci dhe tė marrin ilaēe pa kėshillat e mjekėve specialistė dhe tė bėjnė shumė kujdes me pėrdorimin e antibiotikėve.

Doktoreshė jemi nė stinėn e vjeshtės dhe ndryshimi i stinėve sjell me vete viroza tė shumta. A kanė filluar shqetėsimet tek pacientėt dhe si ėshtė raporti i vizitave nė krahasim me njė vit mė parė?

Sigurisht qė ndryshimi i stinės sjell viroza tė shumta, duke bėrė qė pacientėt tė trokasin pranė qendrave tė ndryshme spitalore. Nė fakt vjet nė kėtė kohė nuk ka patur kaq shumė raste vizitash, duke qenė se periudha e vjeshtės ka ardhur mė vonė dhe temperaturat kanė qenė mė tė larta. Por ky vit na tregon tė kundėrtėn, pasi kemi temperatura mė tė ulta, si dhe diferenca temperaturash ndėrmjet orareve tė ditės, pra temperatura tė larta pas orės 10 tė mėngjesit dhe ulje tė temperaturės pas orės 16 tė pasdites. Ky ndryshim i kohės gjatė ditės bėn qė njė pjesė e mirė e njerėzve tė bien pre e kushteve tė motit, duke bėrė qė tė preken nga virozat e stinės.

Cilat janė shenjat e virozės?

Virozat kanė shenjat karakteristike tė tyre. Kryesisht pacientėt paraqiten me dhembje fyti, (e cila ėshtė karaktesristikė e virozės sė kėtij viti), lotim sysh, sekrecione nazale (hundėsh), si dhe kollė e thatė. Nė momentin qė ndjeni tė tilla shenja, do tė thotė qė jeni prekur nga viroza e stinės dhe menjėherė duhet tė drejtoheni tek mjeku i familjes, pėr t’u vizituar dhe pėr tė marrė kėshillat pėrkatėse.

Kemi vėnė re qė njė pjesė e mirė e individėve nuk kėshillohen fare me mjekun specialist, por drejtohen tek farmacitė e lagjes pėr tė marrė mjekim. Sa e dėmshme ėshtė kjo?

Ky ėshtė me tė vėrtetė njė problem i madh dhe mjaft shqetėsues. Nuk duhet kurrsesi qė individėt tė paraqiten tek farmacistėt pėr tė marrė mjekim, pa patur njė recetė tė rekomanduar nga mjeku i familjes, pasi ndodh qė farmacistėt japin mjekimin jo tė duhur dhe kjo sjell dėme tė tjera nė shėndėt. Farmacistėt i pėrgjigjen pacientit me recetėn qė ata duan, pa kėrkuar recetėn e mjekut, pasi nėse faramacisėt nuk i pėrgjigjen me dhėnine tė ilaēit ai/ajo do jete i/e detyruar tė shkojė dhe tė marrė kėshillėn e mjekut. Pra ėshtė e rėndėsishme qė tė ndėrgjegjėsohen njerėzit qė para se tė shkojnė pėr tė marrė mjekim nėpėr farmaci tė kėshillohen me mjekun e familjes. Vėtėm nė kėtė mėnyrė do tė arrijnė tė marrin mjekimin qė iu nevojitet, pėr tė kapėrcyer gjendjen nė tė cilėn mund tė ndodhen.

A kėshillohet pėrdorimi i antibiotikėve kur jemi tė prekur nga viroza?

Mjeku i familjes nė mėnyrė absolute nuk kėshillon pėrdorimin e antibiotikėve gjatė virozave tė stinės, pasi shumė mirė kėto raste mund tė luftohen me antisimptomatikė, qė do tė thotė pėrdorimi i paracetamolit pėr tė ulur temperaturėn,  pėrdorimi i Vitaminės C pėr tė stimuluar imunitetin, konsumimi i lėngjeve, si dhe kėshilla tė ndryshme pėr veshjet, ushqimin etj. Dua tė theksoj se nė rast se njė pacient ėshtė me imunitet tė dobėsuar apo vuan nga sėmundje tė tjera, si pėr shembull diabet, hipertension, alergji atėherė pėr tė mos kaluar nė komplikacione tė tjera, sigurisht qė kėshillohet pėrdorimi i antibiotikėve pėr profilaksi, pra e theksoj vetėm nė rast se kemi tė bėjmė mė komplikacione, sepse nuk ėshtė njėsoj pėrdorimi i kurės si pėr njė individ qė ėshtė i prekur vetėm nga viroza me atė qė ėshtė i prekur nga sėmundje dytėsore.

Cila grupmoshė duhet tė ketė mė shumė kujdes?

Fėmijėt dhe mosha e tretė duhet tė kenė kujdes maksimal gjatė virozave tė stinės, pasi duke qenė se kanė imunitet mė tė dobėt bėn qė tė preken mė shpejt nga tė tilla viroza. Kėshillohet qė fėmijėt dhe mosha e tretė tė kenė mė kujdes me mėnyrėn e tė veshurit, si dhe me konsumimin e ushqimit. Ushqimi duhet tė jetė i pasur me vitamina, pėr tė qenė sa mė ushqyes nė mėnyrė qė tė plotėsohen nevojat trupore.

Alergjia ėshtė njė tjetėr sėmundje karakteristike e kėsaj periudhe, ē’mund tė na thoni rreth kėtij fenomeni?

Po, ky vit ka sjell dhe shtim tė rasteve tė riniteve alergjike dhe tė azmave bronkiale, si dhe tė formave tė tjera tė alergjisė nė pėrgjithėsi. Kemi vėne re qė ėshtė ulur mosha e prekjes nga alergjitė. Nėse me parė alergjia prekte moshat rreth tė 50-tave, sot ka ndodhur njė fenomen i ri, duke bėrė qė tė preken dhe mosha tė tjera. Njė nga arsyet e shtimit tė alergjive ėshtė ngarkesa e ndotjes sė ajrit nė kryeqytet, e cila ben qė tė kemi alergji mė tė shpėshta. Njė tjetėr faktor ėshtė ndryshimi i mėnyrės sė jetesės, pėrzgjedhja e ushqimit dhe kujdesi vetjak.

Lexoni dhe kete

LEZHE, MBILLEN PEME TE REJA NE RRUGEN “SHTRAUS”

PĆ«rmiresimit tĆ« infrastruktures nĆ« zona tĆ« ndryshme tĆ« LezhĆ«s, Bashkia po i paraprin edhe me …