Sunday , 17 November 2019

RAMA: HISTORIA E NDRYSHIMIT PER SHQIPERINE NISI ME 4 DHJETOR 1990

Kryeministri Rama ka qenė nė Shkodėr kėtė tė mėrkurė, ku ishte i ftuar nė pėrkujtimin e meshės sė parė katolike nė Shqipėri, pas rėnies sė diktaturės komuniste. Ndėr tė tjera, Rama ėshtė shprehur se nė kėto varreza, tė cilat i cilėson si stacione tė kishės nė historinė e kulturės, artit dhe aspektit shpirtėror janė njė pjesė, pa tė cilėn historia e Shqipėrisė do tė humbiste kuptimin.

 

“Ka qenė njė moment i paharrueshėm dhe rrezja e dritės qė cau qiellin pėr tė shoqėruar fjalėn e Dom Simonit ka qenė momenti i parė pėr tė gjithė ata qė ishin kėtu i clirimit nga ankthi dhe i pėrjetimit tė sė vėrtetės se e shkuara ishte tretur nė tė shkuarėn dhe se e ardhmja sapo kishte filluar tė merrte frymė kėtu, nė kėtė tokė tė bekuar tė kėtyre varrezave. Fjalėt e para liturgjike tė belbėzuara nga Dom Simon teksa niste meshėn e parė nė Shqipėrinė ku atė ditė kėtu rilindi Zoti. 25 vite nga ndajnė nga ajo ditė, po aq sa vite ndanin nga viti 1967, gjatė sė cilit At Zef Pllumbi kujton se meshtarėt fshihnin enėt e shenjta tė kultit nga pėrdhosja e barbarisė. Me ato mjete ėshtė shfaqur nė 4 nėntor 1990 Dom Simon Jubani sė bashku me njė popull tė dendur dhe tė mbledhur grusht njėri pas tjetrit si pėr tė pėrballuar ankthin e momentit tė parė dhe tė bashkuar nė etjen pėr lirinė e ndėrgjegjes. Brenda kėtyre mureve ndodhi njė nga ato dukuritė e rralla shpirtėrore dhe morale, qė pėr fatin tonė tė keq ne shqiptarėt dukemi tė destinuar t’i pėrjetojmė nė forma jo tė zakonshme dhe po ashtu duke i pėrjetuar nė kohė nė dukje tė zakonshme, ndjesira qė i kanė pėrjetuar njerėzit shumė kohė mė parė. U ripėrtėrit duke nisur nga kėtu e nė gjithė Shqipėrinė njė histori martirizimi unike, jo vetėm pėr kishėn, por pėr gjithė besimit. Nė kėto varreza dhe nė kėtė tempull kisha nėpėrmjet fjalės dhe liturgjisė u bė tharmi i emancipimit tė njė kombi tė tėrė drejt lirisė dhe vetėvendosjes qė pasoi kohėt pas meshės sė 4 nėntorit. Historia mund tė shkruhet gjithsesi dhe sidoqoftė mbi historinė ata qė e jetojnė kanė kėndvėshtrime tė ndryshme, por unė besoj se historia e madhe e ndryshimit nė Shqipėri filloi atė ditė kėtu dhe pararendėsi i parė i saj ishte Dom Simon Jubani. Cfarė ndodhi nė fund tė atij viti kėtu, nuk mund tė ndodhte askund tjetėr pėrvecse kėtu. Ky vend nuk ėshtė i paqtė se ėshtė njė varrezė por shumė mė tepėr se kaq, njė kopėsht shpirtėror dhe njė lėndinė pėr lutje pėr paqe dhe shpresė. Kapela e restauruar tė Dioqezės sė Shkodrės, punės sė famullitarit Dom Artur Jakut, besnikėrisė sė diasporės shqiptare nė Amerikė, edhe ne qė patėm nderin e madh tė japim njė dorė, mban fillimin e pėrbotshme tė rrokullimit “Jepjau Zot pushimin e pasosun”.- theksoi Rama.

Nė njė ceremoni tė veēantė nė varrezat e Rrmajit u perkujtua 25- vjetori i mbajtjes sė meshės sė parė pas rrėzimit tė diktaturės komuniste, e cila u kremtua nga Dom Simoni. I pranishėm nė kėtė pėrkujtimore ėshtė edhe Kryeministri Edi Rama, Ministrja e Kulturės, Mirela Kumbaro dhe personalitete tė larta tė politikės, komuniteteve fetare, artit e kulturės, si dhe drejtues tė pushtetit lokal.

Lexoni dhe kete

ME ƇFARƋ DO TƋ NGROHEN KƋTƋ DIMƋR SHKODRANƋT?

Teksa temperaturat kane nisur te bien, kryefjala e dites per familjet shkodrane eshte ngrohja. Por …