Wednesday , 2 December 2020

SKANDALI, JA SI FSHEHU BASHKIA MALESI E MADHE PROĒESVERBALIN E NDARJES SE NDIHMAVE

13 ton ndihma tė ardhura nga IMGF, organizatė pėr tė drejtat e njeriut me qendėr nė Frankfurt iu dhuruan Bashkisė Koplik.

Kjo bashki refuzoi tė mbante njė procesverbal dorėzimi dhe listė shpėrndarjeje. Pas dhurimit, bashkia e Koplikut shkėputi tė gjitha marrėdhėniet me organizatėn gjermane, duke mos bėrė transparente procesin e shpėrndarjes.

Organizata e mbrojtjes sė tė Drejtave tė Njeriut, IGFM, me qendėr nė Frankfurt denoncoi nė Fiks Fare veprimet e kryetarit tė bashksiė sė Koplikut, Tonin Marinaj, i cili nuk pranon tė jetė transptarent nė shpėrndajen e ndihmave qė kjo organizatė solli nė mes tė muajit Janar nga Gjermania pėr llogari tė kėsaj bashkie.

Presidentes te kėsaj organizate pėr Shqiperinė,znj Margarita Kola, iu drejtua emisionit Fiks Fare pėr tė kėrkuar nga kryeari i bashkisė sė Koplikut listėn e shpėrndajes sė ndihmave qė ata sollėn, si dhe procesverbalin e marrjes nė dorėzim. Janė 13 ton ndihma, sipas saj, kryesisht veshmbathje, ēanta shkolle, kėpucė, karrige me rrota, triēikėl pėr persona me aftėsi tė kufizuar, banka shkolle etj.

Ndihmat u nisėn nga Gjermania drejt Koplikut nė muajin janar. Pasi u zhdoganuan me vlerė zero, nė bazė tė destinacionit ndihma humanitare pėr bashkinė Koplik, me kėrkesė tė kėtyre tė fundit, u bė edhe shkarkimi i ngarkesės nė njė magazinė qė ndodhej shumė pranė bashkisė. Deri nė kėtė moment sipas Presidentes Margarita Kola, ēdo gjė po shkonte sipas parashikimeve dhe nga ana e pėrfaqėsuesve tė bashkisė Koplik nuk ishte vėnė re asnjė prapamendim. Nė momentin qė u be akti i dhurimi dhe u firmos nga presidentja, atėherė sjellja e tyre ndryshoi.

Bashkia Koplik refuzon tė firmosė procesverbalin e marrjes nė dorėzim dhe tė shpėrndarjes sė ndihmave

Margarita Kola shprehet e shqetėsuar para kamerės sė Fiksit se nga Bashkia Koplik ju refuzua nė mėnyre kategorike mbajtja e njė procesverbali dorėzimi apo dorėzimi i njė listė shpėrndarje tek donatori pėr kėto ndihma qė u dhuruan. Ajo thotė se pėr ēdo ndihmė tė dhuruar ne duhet tė raportojmė tek ata qė e kanė bėrė dhurimin dhe jo vetėm tek organizata.

Pėrpos proceverbalit ata nuk pranuan qė tė jepnin edhe disa kuti tė cilat sipas organizatės mėmė nė Gjermani ishin dhurata pėr familje tė varfra mė emra tė shėnuar nė to edhe nė vende te tjera te vendit. Plot 58 kuti. Mes tyre edhe 7 kuti me banera dhe mjete kancelarie pėr organizatėn nė Tiranė. Kuti kėto pėr tė cilat ishte renė dakord paraprakisht qė do t’i dorėzoheshin nė momentin e shkarkimit nė magazinė. Zonja Kola pohon se pėrfaqėsuesit e organizatės nė Gjermani u lidhėn disa herė nė telefon me pėrfaqėsuesit e bashkisė Koplik pėr t’i siguruar ata se kishin dijeni pėr kėtė lėvizje dhe se ngarkesa duhet tė shkonte atje ku duhet. Pėr tė gjitha kėto ata ishin tė lutur tė mbanin njė procesverbal. Proceverbal qė nuk i ėshtė vėnė nė dispozocion edhe pas gjithė kėtyre ditėve.

“Tė ndodhur, nė kėto kushte dhe duke na u mbyllur ēdo derė kumunikimi nga bashkia e Koplik ne zgjodhėm qė tė ankohemi pranė emisionit Fiks fare. Si njė emision qė i jep zgjidhje kėtyre problematikave dhe serioz” – shtoi z. Kola.

Ballafaqimi
Znj. Margarita Kola ishte e gatshme tė ballafaqohej me Z. Tonin Marinaj lidhur me kėtė ēėshtje. Njė grup xhirimi i emisionit Fiks Fare bashkė me zonjėn Kola udhėtoi drejt Koplikut pėr ta ndjekur nga afėr kėtė ēėshtje.

Me tė mbėrritur nė Koplik nga disa banorė tė zonės grupi i xhirimit dhe zonja Kola u vunė pėrpara faktit qė kėto ndihma ishin shpėrndarė. Magazina ku ishin shkarkuar rreth njė javė mė parė ishte boshatisur. Nė tė njėjtėn kohė rreth 100 m nė vijė ajrore me magazinėn nė njė lokal aty pranė po mbahej mbledhja e radhės sė kėshillit bashkiak.

Pasi pėrfundoi mbledhja, gazetarėt i kėrkuan njė Intervistė kryetarit tė bashkisė Koplik Tonin Marinaj. Gjatė kėsaj interviste qė u zhvillua shumė shkurt zonja Kola ishte e pranishme por vet kryetari nuk pranoi tė fliste me tė, ndėrsa grupit tė xhirimit i kėrkoi ta takonin nė zyrė. Ai refuzoi tė shkonin tek magazina ku kishin qenė ndihmat dhe kėmbėnguli qė takimi tė bėhej ne zyrėn e tij.

Arroganca e njė kryetari
Qė nė hyrje tė bashkisė, kryetari Marinaj me arrogancė ju drejtua operatorit tė fiksit duke e urdhėruar tė mos filmonte dhe se kamera do tė ndizej kur tė thoshte ai. Ky fakt u kundėrshtua nga gazetarja e Fiksit, e cila ishte e vetmja qė u pranua tė hynte nė zyrėn e kryetarit ku e pranishme do tė ishte edhe punonjėsja e shėrbimeve sociale. Sipas kryetarit, ai nuk do tė ballafaqohej me njė grua “palaēo”. Ai refuzoi kategorisht tė jepte njė intervistė duke pretenduar se ishte e ulėt pėr tė tė diskutohej pėr ēėshtje ndihmash.

“Unė jam i gatshėm t’ju jap njė kopje tė aktit tė dhurimit dhe njė kopje tė kontratės. Proceverbali i marrjes nė dorėzim nuk ėshtė bėrė sepse ato nuk janė mallra. Nuk duhet. Janė ndihma nuk kam ēfarė hyrje t’i bėj. Pėr tė gjitha dokumentet qė thashė do t’ju vėrė nė dijeni punonjėsja qė ėshtė marrė me shpėrndarjen e tyre” – deklaroi ai.

Nga punonjėsja u garantua se ndihmat ishin shpėrndarė nė rreth 600 familje me njė shpejtėsi shumė tė madhe. Tė gjitha kutitė ishin shpėrndarė sipas saj pa i parė fare as brenda dhe as se ēfarė shkruante mbi kutitė. Madje ashtu tė mbyllura i janė dėrguar edhe nėpėr familje. Tė gjitha kėto janė shoqėruar edhe me fotografi dhe njė procesverbal.

Edhe pse u premtua qė do tė viheshin nė dispozicion tė fiksit njė sėrė dokumentesh me anė tė e-mailit, informacioni nga nuk ka mbėrritur ende.

Baza ligjore
Para kemerės sė Fiksit dhe jashtė dyerve tė mbyllura tė bashkisė Koplik, presidentja Margarita Kola u shpreh e shqetėsuar pėr faktin se nga kjo bashki nuk ka patur asnjė lloj reagimi as pas letrės tė nisur me datė 23 janar nga Organizata nė Gjermani. Letėr ku pretendohej qė ndihmat e sjella nė kėto kushte jo transparnce t’i ktheheshin donatorit. Ajo deklaroi se ėshtė pėr tė ardhur keq kur dėgjon pėrfaqėsues tė njohur organizatash ndėrkombėtare siē ėshtė znj. Ketrin Bornmyller tė shprehet se situata tė tilla qė nuk i kanė ndodhur asnjėherė as nė Irak e Afganistan, tė ndodhin nė Shqipėri.

Sipas saj ata do ta ndjekin kėtė ēėshtje edhe nėpėrmjet prokurorisė ku do tė bėjnė shumė shpejt njė kallėzim penal. “Pavarėsisht pretendimeve tė kryetarit ne do tė mbrojmė interesat e donatorėve dhe do tė kėrkojmė transparencė deri nė fund”, u shpreh Kola.

Fiks Fare pėrveē kontaktit qė pati me tė dyja palėt qė akuzonin njėra -tjetrėn pėr shkelje tė rregullave dhe ligjit u konsultua edhe me bazėn ligjore.

A ėshtė detyrim ligjor mbajtja e nė procesverbal tė marrjes nė dorėzim tė ndihmave humanitare?

Sipas Udhėzimit numėr 30 datė 27.12.2011,i Ministrisė sė Financave “Pėr menaxhimin e aktiviteteve nė njėsitė e sektorit publik”, pėrkatėsisht neni 57, e pėrcakton qartė qė nė tė tilla raste ndėr dokumentet e tjera shoqėruese ėshtė edhe procesverbali i marrjes nė dorėzim tė konfirmuar nga sektori i shėrbimeve. Procesverbal ky qė nuk ėshtė mbajtur nė momentin e shkarkimit dhe dorėzimit tė kėtyre ndihmave. Ndihma qė donatori kėrkon tė dijė nėsė kanė vajtur nė destinacion.

Lexoni dhe kete

PRODHIMI I ENERGJISƋ SƋ PASTƋR NƋ SHKODƋR

Shkodra Ć«shtĆ« e para nĆ« prodhimin e energjisĆ« sĆ« pastĆ«r. Mesazhi Ć«shtĆ« pĆ«rcjellĆ« me vendosjen …